Stuburo skausmo priežastis – stuburo raiščių patempimas

Kai juosmeninė stuburo dalis yra įtempta arba patempta, raumenys ir audiniai patinsta. Tuomet gali atsirasti uždegimas, kuris sukelia skausmą ir gali sukelti raumenų spazmus. Stuburo raiščiai kaulą jungia su kaulu, kaulą su sausgyslėmis ir pritvirtina raumenį prie kaulo. Raiščiai yra pluoštiniai audiniai, sudaryti iš kolageno skaidulų. Jie suteikia stuburui stabilumo judėjimo ir taip pat poilsio metu. Pernelyg didelės amplitudės judesius, tokius kaip hiperekstenzija ar lenkimas raiščiai riboja, taip užkirsdami kelią tam tikriems judesiams. Dėl traumos raiščiai gali būti pažeisti, gijimas yra ribotas dėl riboto kraujo tiekimo.

Raiščiai apsaugo nugaros smegenų kaulus ir nervus. Kaklinėje stuburo dalyje esantys raiščiai dažnai gali būti patempiami, nes kaklas yra vienintelė atvira viso stuburo dalis. Raiščiai padeda užtikrinti konstrukcijos stabilumą.

Priežastys

Automobilių ar sporto avarijos su kritimais yra pagrindinė stuburo raiščių traumų priežastis. Dėl traumos raištis gali persitempti, susisukti arba plyšti. Raiščius supantys raumenys visada kompensuoja sužalojimą, dėl kurio atsiranda skausmingi raumenų spazmai. Tai yra apsauginis mechanizmas, leidžiantis išvengti tolesnio raiščių pažeidimo arba tempimo. Traumos laipsnis lemia rezultatą. Kartais gijimas būna visiškai greitas, kartais lėtesnis.

Darbų tipai, kurie dažniausiai sukelia nugaros raiščių patempimus yra biuro darbuotojai, slaugytojai, fiziniai darbininkai, statybų ir gamyklų darbuotojai, odontologai, vairuotojai ir automobilių mechanikai.

Kitas raiščių pažeidimo šaltinis gali būti bloga laikysena. Susikūprinimas ilgą laiką stovint yra raumenų nuovargio rezultatas. Stovint tam tikri stuburo regionai suteikia spaudimą raiščiams. Raiščiai persitempia ir susilpnėja, raumenys tai kompensuoja, todėl laikysena einant ir stovint tampa netaisyklinga.

Stuburo raiščių patempimo simptomai

  • Plintantis stuburo skausmas;
  • Standumas juosmens srityje, ribojantis judesio amplitudę;
  • Nesugebėjimas išlaikyti įprastos laikysenos judant dėl standumo arba (ir) skausmo;
  • Spazmai fizinio aktyvumo metu arba ramybės būsenoje;
  • Skausmas, kuris išlieka ilgiau nei 10 – 14 dienų.

 Testavimas ir diagnostika

Diagnostiniai tyrimai paprastai atliekami jei skausmas nepraeina ir po fizinės terapijos. Svarbiausia yra atmesti tokias priežastis kaip nenustatytas disko pažeidimas. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 6 savaites ir kineziterapija būklės nepagerina, gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:

Rentgenas: rentgeno nuotrauka gali parodyti slankstelių struktūrą ir sąnarių kontūrus. Rentgeno spinduliai naudojami ieškant kitų galimų skausmo priežasčių t. y. infekcijų, lūžių ir kt.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): diagnostinis tyrimas, kurio metu gaunami trijų matmenų kūno ir struktūrų vaizdai, naudojant galingus magnetus bei kompiuterines technologijas. Šis tyrimas gali parodyti nervų šaknis, aplinkines sritis, taip pat išsiplėtimą, degeneraciją ir navikus.

Gydymas

Patiriant stuburo skausmą, rekomenduojama yra išlikti aktyviam ir vengti per ilgo poilsio lovoje. Lovos rėžimas ne tik gali pabloginti skausmą bei bendrą būklę, bet ir sukelti raumenų jėgos sumažėjimą, padidinti raumenų standumą ir sukelti diskomfortą. Stuburo raumenų bei raiščių patempimas dažniausiai yra gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, jei skausmas yra lengvo arba vidutinio sunkumo.

Gydytojas gali rekomenduoti ir kineziterapiją. Profesionalus sveikatingumo centras ir jame dirbantys specialistai gali padėti suvaldyti simptomus bei visiškai išgyti. Kineziterapeutas kiekvienam pacientui atlieka išsamų vertinimą, kuris kartu su gydytojo diagnoze diktuoja gydymą, specialiai sukurtą pacientams, jaučiantiems nugaros skausmus. Fizinė terapija gali apimti fizinius pratimus, manualinę terapiją, elektrostimuliaciją, šilumos ir ledo terapiją, o taip pat ir ultragarsinę terapiją. Kineziterapeutas ne tik paruoš ir apmokins specialių pratimų, bet ir prižiūrės jų eigą ir rekomenduos, kuriuos pratimus reikėtų atlikti periodiškai namuose.